">
">
Miškų valdymas yra sudėtinga sistema, kurią formuoja keli tarpusavyje susiję veiksniai ir kuri duoda daug tarpusavyje susijusių rezultatų. Moksliškai įrodyta, kad XX amžiuje susiformavusi komandavimu ir kontrole grindžiama valdymo sistema Lietuvos miško ūkyje išliko iki mūsų laikų. Komandavimas ir kontrolė reiškia stipriai centralizuotą valdymą, kurio metu aukščiausias pozicijas užimantys subjektai diktuoja savo valią per griežtus įsakymus, draudimus ir normas, t.y. komanduoja. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tokios sistemos efektyvumas kelia dideles abejones dėl visuomenės dalyvavimo, darbuotojų motyvacijos bei skaidrumo stokos.
2018 m. buvo atliktas mokslinis tyrimas, kuriuo metu įvertinti Lietuvos miškų valdymo ypatumai iki šalies valstybinių miškų valdymo reformos. Tyrimo metu buvo aptarta Lietuvos miškų valdymo pažanga kelyje komandavimo ir kontrolės link „gero“ miškų valdymo. Buvo naudota vadinamoji kritinės interpretuojamosios analizės metodika, o miškų valdymas vertintas pagal 5 kriterijus: Efektyvumą, Teisingumą, Skaidrumą, Dalyvavimą ir Adaptyvumą.
Nustatyta, jog 2018-aisiais metais Lietuvos miškų valdymas pagal 4 iš 5 kriterijų galėjo būti vertinamas blogai, ir tik pagal vieną kriterijų – Skaidrumą – buvo pasiektas įvertinimas „patenkinamai“. Efektyvumas vertintas blogai dėl palyginti kuklaus ekonominio miško ūkio indelio į šalies biudžetą bei stipriai išpūsto biurokratinio miškų valdymo aparato. Blogas dalyvavimo vertinimas susijęs su menku plačios visuomenės dalyvavimu sprendimų priėmimo procesuose, kas, beje, yra būdinga visoms posocialistinėms šalims. Taip pat blogai vertinta pagal Teisingumo ir Adaptyvumo kriterijus. To priežastys – perteklinis miškininkavimo ir jo aplinkos teisinis reguliavimas, miškų grupavimo sukelti apribojimai privačiuose miškuose, tiesioginis valstybinio miškų valdymo teisės perkėlimas į privačių miškų sektorių, nepaisant skirtingų miškininkavimo sąlygų ir tikslų. Viena iš pagrindinio tyrimo išvadų buvo ta, kad reikalinga esminė miško ūkio reguliavimo ir miškų politikos instrumentų peržiūra.
2022 m., Vytauto Didžiojo Universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su Aplinkos Ministerija, pakartotinai atliko Lietuvos miškų valdymo įvertinimą pagal tuos pačius kriterijus. Tyrimas buvo projekto „Teorinių ir praktinių prielaidų miškų valdymo adaptyvumui Lietuvoje padidinti sukūrimas“ sudėtinė dalis. Tam tikra prasme šis darbas įvertino miškininkavimo adaptyvumo kaitą, kurią galime susieti su valstybinių miškų valdymo reformos efektyvumą pagal pirmų 5 metų darbo po reformos rezultatus. Naudoti tie patys vertinimo metodai bei kriterijai, kaip ir 2018 m.
Palyginę 2018 ir 2022 m. gautus rezultatus, galime teigti, kad pagal 3 iš 5 kriterijų miško ūkio valdymas Lietuvoje pagerėjo (1 lentelė). Pagal Efektyvumo ir Dalyvavimo kriterijus vertinome patenkinamai, o Skaidrumas vertintas gerai.
| Kriterijus | Įvertinimas | Pagrindimas | |
| 2018 | 2022 | ||
| Efektyvumas | Blogai | Patenkinamai | Po reformos pagerėjo valstybinės miško ūkio įmonių efektyvumas pelno ir valstybės gerovės indėlio atžvilgiu |
| Lygybė | Blogai | Blogai | Griežtas nuosavybės teisių apribojimas. Teisingumo principo pažeidimai su nepakankama arba neįgyvendinama kompensacija už apribojimus |
| Skaidrumas | Patenkinamai | Gerai | Prieinama išsami statistika apie miško išteklius bei platesnė nei auksčiau informacija apie valstybinės miškų ūkio įmonės veiklos rezultatus |
| Dalyvavimas | Blogai | Patenkinamai | Silpnas, bet stiprėjantis visuomenės dalyvavimas su mišku susijusiuose procesuose, ypač Nacionalinio susitarimo dėl Lietuvos miškų pamokos |
| Adaptyvumas | Blogai | Blogai | Stiprus konservatyvumas ir sprendimų priėmimo centralizavimas riboja adaptyvaus miškų valdymo galimybes Lietuvoje |
Efektyvumo požiūriu geriau vertinta ir dėl didesnio VĮ VMU ekonominio efektyvumo. Po reformos įvyko stiprus administracinių išlaidų dalies bendroje išlaidų sumoje sumažėjimas. Turint omenyje, kad bendra išlaidų suma pasikeitė nežymiai, galima teigti, kad šitas reformos tikslas buvo įvykdytas. Padidėjusios išlaidos gamybai bei miškų atkūrimui, įveisimui ir priežiūrai galėjo būti kaip infliacijos, taip ir padidėjusio dėmesio šioms sritims pasekmė. Tikslesnėms išvadoms reikalingi papildomi ekonominiai skaičiavimai.
Dalyvavimo požiūriu irgi galime pastebėti pagerėjimą. Nors galime teigti, kad Lietuvoje ir po reformos išliko stiprus valstybinių organizacijų dominavimas miškų sferoje, yra pažymėtinas ženklus progresas siekiant įtraukti visuomenę į miškų valdymą. Vienas iš didėjančio dalyvavimo pavyzdžių – iki šiol analogų neturėjęs Nacionalinio Miškų Susitarimo procesas, kuris nepaisant kelių susitarimo nepasiekusių temų tapo didžiausiu dalyvavimo procesu Lietuvos miškų politikos istorijoje. Taip pat pastebimas ir didesnis suinteresuotų asmenų aktyvumas kituose procesuose, tarkime, svarstant valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektus.
Apibendrinant, galime teigti, jog per 5 metus yra padarytas nors ir nedidelis, bet svarbus žingsnis link „geresnio“ ir šiuolaikiškesnio miškų valdymo Lietuvoje. Siekiant dar labiau pagerinti rezultatus, būtina atkreipti dėmesį į Teisingumo bei Adaptyvumo kriterijus, sumažinti teisinę naštą bei diversifikuoti reikalavimus valstybiniame ir privačiame miško ūkyje. Tikimės, jog Lietuvos miškų ūkio valdymo gerėjimo tendencija išsilaikys ir toliau.
